- uždančiai
- ùždančiai sm. pl. (1) DŽ, NdŽ 1. vieta už dantų: Arklio uždančiūs randas kamščiai, užėdos Ggr. Uždančiai užauga augmenimis, i reik pjauti laukan [liaukas] Šts. 2. arklių krūminių dantų dalis, gembė: Ùždančius suėdęs arklys, pasenęs Šts. 3. tokia arklių liga, užėdos: Uždančius gydo su rūgštimu Ggr.
Dictionary of the Lithuanian Language.